- stabulinė
- stabulìnė sf. (2) Rdn žr. stebulinė: 1. Išpirk stabulìnę vyrams, ir paliūdys, ką nori Šts. 2. sing. Stabulinės prisigėręs Bržr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stabulinėti — stabulinėti, ėja, ėjo žr. stabalinėti: Nedėlia atejo, tai ir stabulinėja susdarę iš gryčios gryčion, šunis lodydami Sld … Dictionary of the Lithuanian Language